Atrodytų, kad automobilio išorės plovimas – visiems pažįstamas darbas: perbraukei kėbulą plovimo priemone, nuskalavai vandeniu ir tiek. Tačiau realybėje daugelio automobilių paviršius nuo stogo iki slenksčių nusėtas smulkiais įbrėžimais, kurie saulėje ypač gerai matosi. Žinoma, dažų dangą ilgainiui veikia kelių dulkės ir smulkūs akmenukai, tačiau kai mikroįbrėžimų pilna visur ir visomis kryptimis, dažniausiai kaltas netinkamas plovimas. Kad automobilio dažai kuo ilgiau išliktų geros būklės ir kiekvieno plovimo metu nebūtų papildomai žalojami, atrinkome 7 dažniausias klaidas, kurias daro vairuotojai plaudami automobilio išorę.

 

1. Automobilio plovimas riebalus šalinančia priemone

Jau nusiteikėte plauti automobilį ir susidėjote visas priemones, bet paaiškėja, kad automobilių šampūnas baigėsi – arba jo apskritai neturite. Tuomet kyla mintis: „Koks skirtumas, juk muilas yra muilas“, ir į rankas keliauja indų ploviklis ar kita universali buitinė chemija. Taip, automobilis bus švarus... gal net per daug švarus. Dauguma tokių priemonių veikia kaip riebalų šalikliai, todėl nuo kėbulo paviršiaus pašalina ne tik nešvarumus, bet ir apsauginį vaško sluoksnį. O jį atkurti daugeliui nėra pats maloniausias darbas. Be to, tokios priemonės ne visada pasižymi pakankamai neutraliu pH, todėl gali pakenkti ir lako sluoksniui.

Todėl automobilį visada verta plauti automobilių šampūnu. Šios priemonės skirtos būtent kėbulo priežiūrai: jos nekenkia dažams ir lakui, lengvai pašalina nešvarumus ir nenuplauna po jais esančio vaško sluoksnio.

2. Nešvarių kibirų naudojimas

Tinkamo automobilio plovimo esmė – kuo švelniau pašalinti prie dažų prikibusius nešvarumus, nepažeidžiant paviršiaus. Tačiau jei pradedate nuo prastai išplautų skalavimo kibirų, padidėja rizika, kad valymo šluostėje liks smulkių dalelių, pakeltų nuo dugno. Vos tik jos palies dažus, pradės juos braižyti.

3. Automobilio valymas sausai

Skamba keistai, bet automobilį sausai valyti bandoma gana dažnai. Geras pavyzdys – paukščių išmatų šveitimas šluoste nenaudojant jokios slydimą gerinančios priemonės. Kitas atvejis – plauti automobilį šampūnu iš karto, prieš tai nesudrėkinus paviršiaus. Nesvarbu, ar plaunate visą automobilį, ar tik norite nuvalyti vieną nešvarią vietą, valomą plotą visada reikia sudrėkinti kokiu nors lubrikantu. Taip kietos dalelės nebus trinamos per automobilio paviršių ir nesukels smulkių įbrėžimų. Kad netikėta paukščio palikta dėmė nesugadintų nuotaikos, automobilyje verta turėti ne tik švarią mikropluošto šluostę, bet ir nedidelį aerozolinio vaško buteliuką arba vabzdžių valiklį. Jei po ranka nėra nieko, net seilės bus geriau negu visiškai sausas valymas.

4. Automobilio valymas bet kokiu skuduru

Seni marškinėliai, popieriniai rankšluosčiai, buitinė šluostė, vonios rankšluostis ar kitas po ranka pasitaikęs audinys gali atrodyti kaip patogus sprendimas, tačiau liesti dažų paviršių pirmu pasitaikiusiu skuduru – prasta mintis dėl kelių priežasčių:

Pirma, netinkama medžiaga gali būti per šiurkšti ir pati subraižyti paviršių (pavyzdžiui, indų plovimo kempinė ar popierinis rankšluostis). Antra, ji gali nešvarumus ne sugerti, o ištrinti po visą paviršių, taip vėl braižydama dažus. Trečia, toks audinys gali palikti smulkių pūkelių, kurie ne visada visiškai nusiplauna vandeniu ir vėliau gali būti įtrinami į naują vaško sluoksnį.

Vienintelė šluostė, kuri turėtų liesti automobilio dažus, yra švari mikropluošto šluostė. Ji minkšta, nepalieka pūkelių, gerai sugeria nešvarumus ir drėgmę, todėl puikiai tinka ir džiovinimui. Būtent mikropluošto šluostės padeda pasiekti tvarkingą, profesionaliai atrodantį rezultatą. Be to, jos yra daugkartinio naudojimo ir nekainuoja brangiai, tad senus skudurus šį kartą geriau palikite nuošalyje.

5. Plovimo pradžia nuo automobilio vidurio arba apačios

Dalis žmonių automobilį pradeda valyti ten, kur patogiausia pasiekti – nuo vidurio. Tačiau daugiausia nešvarumų kaupiasi apatinėse kėbulo vietose, nes jos yra arčiausiai kelio dangos. Todėl logiška plauti nuo viršaus ir palaipsniui leistis žemyn, kad didžiausias purvas nebūtų trinamas iš apačios į viršų. Vienintelė išimtis – ratlankiai, kuriuos dažniausiai verta nuvalyti dar prieš plaunant kėbulą. NB! Ratlankiams valyti naudokite vandenį, ratlankių valiklį ir atskirą mikropluošto šluostę, o po valymo priemonę iš karto nuskalaukite vandeniu. Stabdžių dulkės yra rūgštinės ir abrazyvios, todėl tuo pačiu audiniu valydami kėbulą galite lengvai pažeisti jo apdailą.

6. Šluostės judinimas ratu

Net naudojant tinkamas priemones ir teisingą techniką, nešvarumų šalinimas vis tiek šiek tiek veikia paviršių, todėl visiškai išvengti smulkių mikroįbrėžimų nepavyksta. Tačiau jei norite, kad jie būtų kuo mažiau matomi iš skirtingų kampų, šluostės nereikėtų vedžioti bet kaip – juo labiau sukti ratukais. Kiekvienai automobilio pusei pasirinkite vieną kryptį (iš viršaus žemyn, iš priekio atgal ar įstrižai) ir jos laikykitės viso plovimo metu. Geriausia priprasti prie vieno metodo ir kiekvieną automobilį valyti taip pat.

7. Tik vieno kibiro naudojimas

Jei kelio dulkėmis ir purvu padengtą šluostę skalaujate tik viename kibire, vanduo su šampūnu labai greitai užsiteršia smėliu, akmenukais ir kitomis dalelėmis. Atrodo, kad šluostę išskalavote, tačiau iš tiesų visas tas abrazyvias daleles vėl paskirstote ant dažų ir tik pridedate naujų įbrėžimų. Kad taip nenutiktų, visada naudokite du kibirus: viename – vanduo su šampūnu, kitame – švarus vanduo. Taip pirmiausia išskalaujate nuo nešvarios šluostės stambesnes daleles švaraus vandens kibire, o tada vėl merkiate ją į šampūno tirpalą. Skalavimo kibire likusios dalelės iki kito karto nusėda į dugną. Jei skalavimo vanduo tampa per daug nešvarus, būtinai jį pakeiskite – tuomet nereikės plovimo viduryje keisti ir šampūno vandens.

Iš pirmo žvilgsnio šis sąrašas kai kam gali pasirodyti per ilgas arba pernelyg kruopštus. Tačiau iš tiesų viskas gana paprasta: reikia tik žinoti teisingus darbo principus, turėti tinkamas priemones ir šiek tiek noro. O kai jau žinote, kad automobilį prižiūrite teisingai, geras įprotis susiformuoja labai greitai.