Įrankių ateities muzika

Įrankių žavesys paprastas: imi darbą į savo rankas ir pats padarai tai, ką reikia. O sudėtingoji pusė ta, kad... darbą taip pat tenka imti į savo rankas ir viską atlikti pačiam. Įvairūs darbai suteikia ir pasitenkinimo, ir erdvės saviraiškai, bet kartu pareikalauja laiko, kartais būna pavojingi ar tiesiog monotoniški. Būtent ten, kur į pirmą planą iškyla vienas ar keli iš šių dalykų, pagalbos ranką ištiesia nuolatinė mokslo ir technologijų pažanga.

Neseniai kalbėjome apie tai, kad pokyčiai įrankių pasaulyje svarbūs, tačiau dažniausiai jie pasireiškia ne kaip dideli proveržiai, o kaip tikslūs, subtilūs patobulinimai. Tačiau ar šioje srityje tikrai neįmanomos ir ryškesnės, didesnį įspūdį paliekančios naujovės? Greičiausiai priešingai. Toliau pažvelkime į kelias drąsesnes idėjas: kokių pokyčių įrankių srityje dar galime sulaukti ir kas gali nulemti jų atsiradimą.

Ar pažanga perims viršų?

Viena kryptis, žadanti įdomių atradimų, yra naujų technologijų, pavyzdžiui, papildytos realybės, integravimas į darbo procesus. Tobulėjantys išmanieji darbo akiniai galėtų tapti ir patraukliu, ir tikrai praktišku pagalbininku, turinčiu ne vieną naudingą funkciją. Į stiklus integruota termovizinė kamera galėtų parodyti, kada kuris nors įrankis pradeda kaisti, kad būtų galima laiku imtis prevencinių veiksmų, arba padėti stebėti elektros tinklus. Tokie akiniai taip pat galėtų rodyti 3D aplinkos projekciją. Tada būtų galima palyginti atliktą darbą su galutiniu tikslu arba, pavyzdžiui, matyti, kur konkrečioje vietoje eina laidai, kad būtų aišku, kur verta tikrinti, kur gręžti, o kur geriau neliesti. Jei tokioje virtualioje aplinkoje dar būtų kaupiama svarbi informacija, saugomos užduotys ir žymima, kas jau atlikta, sekti darbo eigą būtų kur kas paprasčiau – ir rankos liktų laisvesnės.

Tokie pokyčiai kartu kelia ir klausimą, kaip ateityje valdysime pačius įrankius. Jei prie įprasto darbo prisideda rankų gestai, balso komandos ir žmogaus žvilgsnį sekanti technologija, kur tai galiausiai nuves? Galbūt net iki įrankių, valdomų mintimis.

Nuostabus gamybos pasaulis

Kompaktiškumas ir efektyvumas – du aiškūs orientyrai, kuriais įrankių pasaulis juda jau seniai, ir tam yra visiškai suprantamų priežasčių. Akumuliatoriai gerėja, medžiagos perdirbamos ir naudojamos pakartotinai, laidų raizgalynės mažėja, o atliekų susidaro mažiau. Visa tai – geri pokyčiai, iš kurių visada norisi dar daugiau. Tačiau ar šioje srityje mūsų dar gali laukti ir kas nors išties netikėto?

Pažangos potencialo yra tiek daug ir tokiose skirtingose srityse, kad galima paminėti ne vieną kryptį, tačiau nuspėti, iš kur ateis didesnis proveržis, sudėtinga. Galbūt tai bus kvantinės technologijos, biodizainas ar 3D spausdinimas. Galbūt nuo skirtingiems įrenginiams pritaikytų akumuliatorių ir belaidžio įrankių parko pereisime prie įrankių, kurie energiją gaus iš judesio ar kitų šaltinių. Tuomet jie taptų beveik ilgaamžiai. Magnetų technologijos ir išmanus dizainas galėtų susijungti kuriant įrankius, keičiančius formą pagal tai, kokio įrankio tuo metu reikia. O nanotechnologijos galėtų paversti realybe miniatiūrinius ar net iš savaime atsikuriančių medžiagų pagamintus įrankius.

Dirbtiniai pagalbininkai

Kur kalbama apie naujoves ir plėtrą, ten dažnai atsiranda vietos ir dronams bei robotams. Viena vertus, jų naudojimą galima vertinti kaip darbo perdavimą iš žmogaus mašinoms. Kita vertus, galima į tai žiūrėti ir paprasčiau: įrankis nebūtinai turi būti tik rankoje laikomas prietaisas. Tokie įrenginiai leidžia pavojingus darbus atlikti iš saugaus atstumo arba pasiekti darbo vietą iš tokio kampo, kur žmogus pats neprieitų. Bent jau ne saugiai. Greičiausiai tokių situacijų daugiau pasitaiko didesnės apimties darbuose.

Dronai gali būti naudingi skirtinguose darbo etapuose. Pavyzdžiui, prieš pradedant darbus, dronu užfiksuotais vaizdais galima sužymėti visą darbo vietą – žmogui tai dažniausiai pareikalautų daugiau laiko, pastangų ir išteklių. Iš surinktos informacijos galima sudaryti, pavyzdžiui, detalų ortomozaikinį žemėlapį, taip pat pasitelkti LiDAR technologiją ir informacinį statinio modeliavimą (BIM). Naudojant droną šią informaciją taip pat lengviau papildyti ir nuolat sekti viso projekto eigą.

Sunkiai pasiekiamose vietose dronai irgi tampa naudingu pagalbininku. Jei reikėtų apžiūrėti aukštą statinį, iškasą ar po vandeniu esančią konstrukciją, argi nebūtų patogu ten pasiųsti droną ir dirbti jo pagalba?

Robotai taip pat jau po truputį perima įvairias užduotis. Yra griovimo robotų, suvirinimo robotų, robotų, skirtų mūrijimo darbams. Tačiau jie neturi

tapti konkurentais, nes jiems vis tiek reikia žmogaus valdymo ir priežiūros. Veikiau jie gali padėti išvengti traumų, sumažinti fizinį krūvį ir padaryti darbo procesą sklandesnį.

Gali būti, kad patys įrankiai labai smarkiai ir nepasikeis, nes kai kurie darbai iš esmės išlieka tokie patys net ir laikui bėgant, nors jų kokybė kyla. Kur kas labiau gali keistis aplinka, kurioje įvairius darbus atlikti darosi vis paprasčiau ir tiksliau. Vis dėlto, panašu, savo vieta išlaikys ir įrankiai, ir žmonės, kurie jais naudojasi.

www.toolnest.lt asortimente rasite ir klasikinių, ir šiuolaikiškų sprendimų įvairiems darbams.