Ką reikia žinoti apie švitrinį popierių?

Dauguma mūsų nuo seno švitriniu popieriumi vadina tuos šiurkščius, dažnai gelsvus lapelius, kuriuos naudoja statybininkai ir apdailininkai. Tačiau iš tiesų ši grupė yra gerokai platesnė: šlifavimo popierius, šlifavimo tinklelis, šlifavimo diskas, pluoštinis šlifavimo diskas ir kiti variantai. Nors dalis jų į popierių visai nepanašūs, paskirtis ta pati – lyginti paviršių. Švitrinį popierių (šį pavadinimą čia ir toliau vartosime kaip bendrinį) ir jam artimus šlifavimo gaminius galima naudoti tiek rankomis, tiek su elektriniais įrankiais. Vis dėlto yra keli pagrindiniai dalykai, kuriuos apie juos verta žinoti. Juos ir apžvelkime.

Kaip veikia švitrinis popierius?

Pagrindinis veikimo principas paprastas: švitrinis popierius pašalina medžiagos paviršiaus sluoksnį. Kuo daugiau medžiagos reikia nuimti, tuo agresyvesnio šlifavimo reikia. Svarbu prisiminti, kad stambesnio grūdėtumo popierius paviršiuje palieka ryškesnes žymes, o smulkesnio grūdėtumo gaminys tinka tikslesniems darbams ir lygesniam galutiniam rezultatui. Taip pat svarbu, kad perėjimas nuo stambesnio prie smulkesnio grūdėtumo būtų nuoseklus – kitaip darbas gali užtrukti gerokai ilgiau.

Šiurkštumas ir jo tankis

Nors visus šlifavimo priedus pirmiausia vienija ta pati paskirtis, yra dar vienas svarbus dalykas, į kurį visada reikia atkreipti dėmesį – tai šiurkštumas, kitaip tariant, šlifavimo dalelių kiekis kvadratiniame colyje. Šiuolaikinis švitrinis popierius dažnai jau neturi nieko bendro nei su smėliu, nei su popieriumi. Dabartiniai gaminiai dažniausiai gaminami iš popierinio arba tekstilinio pagrindo, padengto skirtingų savybių abrazyvinėmis dalelėmis, pavyzdžiui, silicio karbidu arba aliuminio oksidu. Tad kuo vadovautis renkantis tinkamą šiurkštumą?

Pirmiausia reikia aiškiai žinoti, kokį darbą atliksite. Kuo lygesnio paviršiaus siekiate, tuo smulkesnio grūdėtumo šlifavimo priemonės reikės. Grūdėtumas gali labai skirtis, pavyzdžiui, nuo 60 iki 60 000. Jei jums tereikia pašalinti senus dažus nuo tvoros lentų, tam labiau tiks kuo stambesnis variantas, pavyzdžiui, 60–80.

Prieš perdažant tvoros lentas, medieną verta peršlifuoti maždaug 100–150 grūdėtumo šlifavimo priemone. Toks variantas paviršių padaro lygesnį, bet kartu palieka ir šiek tiek tekstūros, prie kurios dažams lengviau sukibti ir ilgiau laikytis. Būtent 100–150 grūdėtumas yra gana universalus pasirinkimas – tokio švitrinio popieriaus verta turėti po ranka prie daugelio projektų.

Iš įprastai naudojamų šlifavimo priemonių 320 grūdėtumas jau laikomas itin smulkiu. Jis tinka, pavyzdžiui, įvairiems kietiems paviršiams lyginti. Taip pat juo galima šlifuoti medinius virtuvės reikmenis. 60–320 intervalas apima dažniausiai kasdieniams darbams naudojamas šlifavimo priemones. O tada galima šoktelėti ir iki 60 000 grūdėtumo. Toks itin smulkus variantas naudojamas, pavyzdžiui, labai aštriems peiliams formuoti, taip pat brangakmeniams ir papuošalams šlifuoti.

Rankinis šlifavimas vs akumuliatoriniai šlifuokliai