Patarimai ir naudingi triukai dirbant su kampiniu šlifuokliu

Per daugelį metų ne kartą teko matyti, kad daugelis kampinį šlifuoklį naudoja tik metalui ar akmeniui pjauti ir šlifuoti. Tačiau geras kampinis šlifuoklis iš tiesų yra kur kas universalesnis įrankis. Šiame straipsnyje dalinamės idėjomis, kam jį galima panaudoti, ir praktiniais patarimais, kaip dirbti tiksliau bei saugiau.

Pjovimas

Tai turbūt dažniausias kampinio šlifuoklio panaudojimo būdas. Šiam darbui prie įrankio tvirtinamas metalui arba akmeniui skirtas pjovimo diskas ir pradedama pjauti. Tačiau be tinkamos darbo technikos pjūvio linija gali išeiti kreiva ir nelygi, o tada tenka pjauti iš naujo arba papildomai šlifuoti. Galiausiai paaiškėja, kad pjūvis padarytas ne ten, kur reikia.

Ant pjaunamo paviršiaus aiškiai pasižymėkite pjūvio liniją, kad jos nesumaišytumėte su kitais įbrėžimais ar medžiagos nelygumais. Ant metalo dažniausiai geriausia naudoti markerį, o akmeniui žymėti puikiai tinka ir paprastas pieštukas. Jei norite tikslaus ir lygaus pjūvio, pravartu laikytis šių patarimų:

1. Per visą pažymėtą liniją pirmiausia įpjaukite negilų paviršinį griovelį. Šio etapo tikslas – suformuoti taką pjovimo diskui, kad toliau pjaunant jis neiššoktų iš linijos. Naudokite kuo mažiau jėgos – kuo ramiau ir lėčiau dirbsite, tuo geriau valdysite įrankį.
2. Grioveliui gilėjant, galima naudoti kiek daugiau spaudimo ir mažiau baimintis, kad pjūvis nueis kreivai. Vis dėlto nepamirškite: kampinis šlifuoklis pjauna apsukomis, o ne grubia jėga. Jei girdite, kad apsukos staiga krenta, spaudžiate per stipriai.
3. Toliau gilinkite griovelį, kol pjūvis bus baigtas.

Šlifavimas ir galandimas

Šlifuojant ypatingų darbo metodų nėra – prie įrankio tvirtinamas konkrečiam darbui tinkamas šlifavimo diskas ir dirbama toliau. Be šlifavimo, šiais įrankiais galima visai sėkmingai ir galąsti. Labai aštrios briaunos tikėtis nereikėtų, tačiau kastuvams, kaltams, skaldymo kirviams ir panašiems įrankiams šlifavimo diskas gali suteikti naują, vėl pjauti tinkamą ašmenį. Naudodami šlifavimo diską, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

1. Šlifuodami aštrius kampus ar kraštus, stebėkite, kad diskas suktųsi nuo krašto, o ne į jį. Tai ypač svarbu šlifuojant ir galandant plonas metalines detales, nes dideliu greičiu besisukantis diskas gali užsikabinti už krašto ir suplėšyti arba sulenkti medžiagą. Blogiausiu atveju prarasite įrankio kontrolę ir jis išlėks iš rankų.
2. Dažniausiai geriau šlifuoti lengvai, o ne stipriai spaudžiant. Galutinis rezultatas bus gražesnis, o rizika netyčia nušlifuoti per daug arba pernelyg įkaitinti metalinę detalę (iki vadinamojo „pamėlynavimo“) bus gerokai mažesnė.

Atminkite: medžiagos nuimti visada lengviau, nei ją „pridėti“ atgal.

Paviršių valymas

Rūdims nuo metalo, sukietėjusiam purvui nuo sodo įrankių, dažams nuo įvairių paviršių ir kitoms šalintinoms apnašoms puikiai tinka plieninis šepetys. Jų būna įvairių dydžių, formų ir konstrukcijų – vieni pinti, kiti ne, taip pat gaminami iš skirtingų medžiagų. Daugeliu atvejų paviršių valymas plieniniu šepečiu yra gana paprastas darbas, nes ką nors sugadinti čia nelengva. Tačiau vis tiek! Kad dirbtumėte saugiai, laikykitės šio patarimo:

1. Valydami medžiagos kraštą ar kampą, niekada neleiskite plieninio šepečio vieloms kabintis į kraštą. Visada laikykite antgalį pakreiptą taip, kad jis suktųsi nuo krašto (viena pusė sukasi nuo jo, kita – atgal link krašto!). Skirtingai nei šlifavimo diskas, vielinis šepetys beveik neabejotinai užsikabins už krašto, o įrankis rankose stipriai trūktels. Geriausiu atveju sugadinsite apdirbamą detalę arba antgalį, blogiausiu – galite susilaužyti riešą arba sužeisti save ar šalia esantį žmogų iš rankų išlėkusiu kampiniu šlifuokliu.

NB! Turėkite omenyje, kad darbo metu plieninio šepečio vielos nuolat, viena po kitos, atsiskiria nuo antgalio ir lekia į šalis. Būtinai naudokite akių apsaugą ir pasirūpinkite, kad tą patį darytų ir šalia esantys žmonės!

 

Poliravimas

Naudojant tinkamus poliravimo diskus ir poliravimo pastą, metalą galima nupoliruoti iki veidrodinio lygumo. Kaip ir su vieliniais šepečiais ar šlifavimo diskais, poliravimo diskų negalima spausti prie aštrių kampų ar kraštų. Atsižvelgiant į norimą rezultatą, verta rinktis kelių tipų diskus ir pastas skirtingiems poliravimo etapams. Darbo metu pernelyg stipriai spausti įrankio nereikėtų, nes dėl susidarančios šilumos tai kenkia diskui, tačiau, skirtingai nei šlifuojant, vien labai lengvo prisilietimo čia taip pat nepakanka. Šiame darbe ką nors rimtai sugadinti gana sunku.

 

Darbo sauga

Kampiniai šlifuokliai dirba labai dideliu greičiu, dažniausiai daugiau nei 10 000 aps./min., todėl netinkamai naudojami gali sukelti rimtų sužalojimų. Apie darbo saugą būtų galima parašyti ištisus puslapius, tačiau čia pateikiame tris svarbiausius su šiuo įrankiu susijusius patarimus, į kuriuos daugelis pradedančiųjų dar neatsižvelgia.

1. Ne tik vieliniai šepečiai – ir kiti antgaliai dėl defekto arba netinkamo kampo gali sulūžti ar pažerti nuolaužų. O jos didžiuliu greičiu lekia bet kuria kryptimi. Tad net jei manote, kad tokia darbo apranga kaip darbo pirštinės, darbo avalynė ar ausinės jums nebūtinos, dirbdami su kampiniu šlifuokliu visada naudokite apsauginius akinius ir pasirūpinkite, kad tą patį darytų šalia esantys žmonės. Į po oda įsmigusį vielos gabalėlį blogiausiu atveju dar galima pašalinti chirurgiškai, tačiau į akį patekęs gabalėlis ar net smulkiausia metalo dalelė gali reikšti gyvenimą su viena akimi visam laikui.
2. Pjaudami metalą, stebėkite, kad iš įrankio galo lekiančios kibirkštys nekristų ant popieriaus ar kartono krūvos, pjuvenų, dujų balionų, alyvos, dažų skardinių ar kitų degių medžiagų.
3. Laisvi drabužiai, šalikai ir kiti nuo kūno kabantys daiktai visiškai nesuderinami su besisukančiu plieninio šepečio antgaliu. Vielinis šepetys akimirksniu užsikabina už audinio ir gali sukelti labai nemalonių sužalojimų.

Dirbkite ramiai, neskubėdami ir blaivia galva – taip geriausiai išvengsite nelaimių.

 

Mūsų laidinių kampinių šlifuoklių asortimentą rasite čia.

Mūsų belaidžių kampinių šlifuoklių asortimentą rasite čia.