Sraigtų istorijos posūkiai

Sraigtų istorijos posūkiai

1839 m. gegužės 2 d. iš Londono išplaukė garlaivis „Archimedes“. Laivo pavadinimas nebuvo atsitiktinis – tai buvo pirmasis sraigtu varomas laivas, o pats sraigto principas nuo Antikos laikų siejamas su tuo pačiu vardu pavadintu senovės graikų mąstytoju.

Sraigto raidos istorija gana ilga, nes šios idėjos įgyvendinimas truko ištisas kartas. Archimedo sraigtas, arba ankstyvasis sraigtinis siurblys, buvo naudojamas vandeniui pakelti. Archimedo sraigtas nebuvo sraigtas šiuolaikine prasme, be to, tikėtina, kad tai nebuvo ir jo išradimas. Panašus įrenginys dar iki Archimedo, gyvenusio apie 287–212 m. pr. Kr., laikų Egipte buvo naudojamas žemei drėkinti ir triumo vandeniui iš laivų šalinti. Senovės Graikijos istoriko Strabono teigimu, toks mechanizmas buvo naudojamas ir legendiniams Semiramidės kabantriesiems sodams Babilone laistyti. Tiesa, jokių žinomų buvusio pasaulio stebuklo pėdsakų nėra, o vėlesnės teorijos teigia, kad jis galėjo būti ne Babilone, o Ninevėje. Sraigto išradimas taip pat priskiriamas Architui, kuris galėjo prie šios idėjos prieiti maždaug apie 400 m. pr. Kr.

Nuo vyno iki spaudos

Nors sraigto kilmės istorija miglota, jo ryšys su Viduržemio jūros regionu yra akivaizdus. Vėliausiai I a. pr. Kr. mediniai sraigtiniai presai jau buvo naudojami alyvuogių aliejaus ir vyno gamyboje. Tokį įrenginį mini išradėjas Heronas iš Aleksandrijos (veikale „Mechanica“) ir istorikas Plinijus Vyresnysis.

Gerokai vėliau, XIV a., sraigtinio preso veikimo principą savo spausdinimo prese pritaikė ir Johannesas Gutenbergas. Šių pavyzdžių įvairovė parodo, kokį platų pritaikymą ir didelę įtaką sraigtas turėjo per amžius. Tačiau kada jis įsitvirtino mums šiandien pažįstamu pavidalu?

Tokios formos metalinių sraigtų pavyzdžių randama XV–XVI a. Europoje, tačiau jų gamybą ribojo techninės galimybės. Sraigtai buvo grynas rankų darbas, o sriegiui suformuoti reikėjo mašininio tikslumo, kurio technika tuo metu dar negalėjo užtikrinti. Iš pradžių sraigtai buvo naudojami sudėtingiems įrenginiams, pavyzdžiui, laikrodžiams, spynoms ir ginklams, gaminti.

Lemiamas etapas

Kelią sraigtų gamybai atvėrė tekinimo staklių raida. Anglų laikrodininkas Henry Hindley tokią mašiną sukonstravo apie 1739 m. Jo tautietis Jesse Ramsdenas 1775 m. sukūrė dar tikslesnes stakles. Ramsdeno, gaminusio teleskopus ir kitus tiksliuosius instrumentus, įranga leido keisti gaminamo objekto mastelį neprarandant tikslumo. Kai Henry Maudslay šį išradimą dar labiau ištobulino, iki masinės sraigtų gamybos buvo likęs paskutinis žingsnis.

Nauja raida, nauji standartai

XIX a. viduryje jau buvo pradėti gaminti aštriagaliai sraigtai. Vis plačiau naudojami sraigtai paskatino standartizuoti sriegių kampą ir vijų skaičių, ir tai vyko abipus Atlanto: Anglijoje standartu tapo 55 laipsnių, o Jungtinėse Valstijose – 60 laipsnių sriegis. Būtent pastarasis sutampa ir su vėlesniu pasauliniu standartu – metriniu sriegiu.

XX a. pradžioje atsirado naujų tipų sraigtų galvutės, leidusios juos įsukti lengviau, bet kartu ir tvirčiau nei anksčiau. Iš pradžių paplito vadinamasis Robertsono tipo sraigtas su kvadratine galvute, o 4-ajame dešimtmetyje – Phillips tipo sraigtas su kryžmine galvute.

Šiandien margame sraigtų pasaulyje jau turime ir itin mažų sraigtų, kuriuos randame, pavyzdžiui, išmaniuosiuose įrenginiuose. Maža detalė, bet jos istorija – išties ilga.

Platų sraigtų pasirinkimą rasite www.toolnest.lt.