Svarbūs vinių istorijos etapai

2016 m. Danijoje, Borgringo tvirtovėje, buvo aptikti maždaug tūkstančio metų senumo įrankių dėžės likučiai. Archeologų vertinimu, medinėje dėžėje buvo laikomi įvairūs įrankiai, įskaitant grąžtą skylėms medienoje gręžti, reples ir nemažai vinių.

Kuo šis radinys toks ypatingas?

Vikingų laikų įrankių radiniai yra reikšmingas atradimas, ypač todėl, kad šįkart jie buvo rasti kaip rinkinys. Senovės Skandinavijoje senų įrankių yra aptikta ir anksčiau, pavyzdžiui, pelkėse, kur jie būdavo paliekami kaip aukos dievams. Tačiau kasinėjimuose tokių radinių pasitaiko retai dėl labai praktiškos priežasties – geležis buvo itin vertinga, todėl geležiniai daiktai, kurių dėl vienų ar kitų priežasčių atsisakydavo, paprastai būdavo perlydomi, kad medžiaga nenueitų veltui ir būtų panaudota iš naujo.

Greičiausiai ir šių įrankių savininkas neketino jų išsaugoti būsimiems archeologiniams kasinėjimams. Turimi duomenys rodo, kad supuvę mediniai vartai tiesiog suiro, o po to prie įrankių jau nebebuvo įmanoma prieiti.

Be smulkesnių įrankių, ši istorija mini ir vinis – vienus pirmųjų metalinių daiktų, kuriuos pagamino žmogaus ranka. Tačiau tam, kad jos įgautų šiandien mums įprastą formą ir paplistų taip plačiai, prireikė ne vieno šimtmečio. Kaip klostėsi jų istorija nuo pirmųjų panaudojimo atvejų iki šių dienų? Apžvelkime keletą svarbiausių etapų.

Rankų darbo gaminys

Nors vinių naudojimo istorija siekia senovės egiptiečių ir šumerų laikus, kai buvo naudojamos varinės ir bronzinės vinys, ir vėliau jų naudojimas sparčiai plito, jų prieinamumą ištisus šimtmečius ribojo tai, kad vinis reikėjo kalti rankomis.

Apie didelę vinių vertę byloja ir pasakojimai iš liaudies – plačiai paplitęs teiginys, kad Šiaurės Amerikoje būdavo deginami ištisi namai vien tam, kad būtų galima susigrąžinti jų statybai panaudotas vinis. Taip pat teigiama, kad geležinės vinys abipus Atlanto kartais buvo naudojamos ir kaip valiuta.

Didesnį lūžį atnešė 16 amžiuje pasirodžiusios valcavimo staklės, kurios leido lengviau gaminti didesnius vinių kiekius. Metalas buvo pjaustomas vienodo pločio juostomis, kurias kalviai naudojo vinių gamybai. Kaldinami būdavo tik vinies smaigalys ir galvutė. Manoma, kad pirmosios tokios staklės atsirado dabartinės Belgijos teritorijoje, o Anglijoje šis išradimas tiksliai datuojamas 1590 metais.

Vinių pjovimas

18 ir 19 amžiuje įvyko dar didesnis šuolis, kai atsirado vadinamosios „pjautos“ kalviškos vinys, išpjaunamos iš vienodo storio plieno lakšto ar plokštės. Po pjovimo viniai būdavo suformuojama galvutė, o prireikus ji dar būdavo paaštrinama kalant.

 

Vinių pjovimo mašiną 18 amžiaus pradžioje sukūrė švedų inžinierius ir išradėjas Christopher Polhem, o plačiau panaši technologija paplito amžiaus pabaigoje. 1795 m. Jacob Perkins gavo patentą savo sukurtam įrenginiui ir Masačusetse įkūrė vinių gamyklą. Joseph Dyer, išvykęs iš Bostono tame pačiame regione į Angliją, tokią pačią veiklą plėtojo Birmingame.

Vielinės vinys

18 amžiaus antroje pusėje pradėtos gaminti vinys iš plieninės vielos, ir būtent tai tapo iki šiol vyraujančiu standartu. Gamybos procesas darėsi vis labiau automatizuotas ir paprastesnis, todėl vinių kaina mažėjo, o jos tapo plačiai prieinamos. 1913 m. vielinės vinys sudarė apie 90 procentų visos produkcijos, ir jų dominavimas iki šiol niekur nedingo. Kalviškoms vinims liko nišinis vaidmuo – pavyzdžiui, autentiškai rekonstruojant senus pastatus.

Ritininės vinys, juostinės vinys, betoninės vinys ir kitos reikalingos vinys – viską rasite www.toolnest.lt.